LT LV ee rusu ru

spectrocoin

coin mama

  • Pirkimas: Visa/Mastercard
  • Saugumas: Vidutinis
  • Anonimiškumas: Žemas
  • Naudojimas: Nesudėtingas
  • Siūlomos valiutos: BTC, BCH, LTC, ETH


Į tinklapį LT mygtukas Daugiau informacijos

Spectro Coin

  • Pirkimas: Visa/Mastercard, SEPA, Skrill ir kiti
  • Saugumas: Vidutinis
  • Anonimiškumas: Žemas
  • Naudojimas: Nesudėtingas (Lietuvių kalba)
  • Siūlomos valiutos: BTC, ETH, LTC, DASH


i tinklapi lt mygtukas Daugiau informacijos

xcoins

  • Pirkimas: Visa/Mastercard, PayPal
  • Saugumas: Aukštas
  • Anonimiškumas: Žemas
  • Naudojimas: Nesudėtingas
  • Siūlomos valiutos: BTC

i tinklapi lt mygtukas

Daugiau informacijos

localbitcoins

  • Pirkimas: Įvairūs atsiskaitymo būdai
  • Saugumas: Aukštas
  • Anonimiškumas: Vidutinis
  • Naudojimas: Nesudėtingas
  • Siūlomos valiutos: BTC


Į tinklapį LT mygtukas Daugiau informacijos

cryptex24

  • Pirkimas: WU, Perfect money, money gram
  • Saugumas: Aukštas.
  • Anonimiškumas: Aukštas
  • Naudojimas: Nesudėtingas
  • Siūlomos valiutos: BTC, LTC, ETH

i tinklapi lt mygtukas

Daugiau informacijos

etoro
  • Pirkimas: Visa/mastercard, Paypal, Skrill, Neteller, webmoney
  • Saugumas: Aukštas
  • Anonimiškumas: Žemas
  • Naudojimas: Nesudėtingas
  • Siūlomos valiutos: BTC, ETH, XRP, LTC, DASH, XLM, NEO, BCH, ETC

i tinklapi lt mygtukasDaugiau informacijos

coin mama

  • Pirkimas: Įvairūs atsiskaitymo būdai
  • Saugumas: Aukštas
  • Anonimiškumas: Vidutinis
  • Naudojimas: Nesudėtingas
  • Siūlomos valiutos: BTC


Į tinklapį LT mygtukas Daugiau informacijos

wirexapp

  • Pirkimas: Visa/Mastercard
  • Saugumas: Vidutinis
  • Anonimiškumas: Žemas
  • Naudojimas: Nesudėtingas
  • Siūlomos valiutos: BTC, LTC


i tinklapi lt mygtukas Daugiau informacijos

cex

  • Pirkimas: Visa/Mastercard, Bank Transfer
  • Saugumas: Aukštas
  • Anonimiškumas: Žemas
  • Naudojimas: Nesudėtingas
  • Siūlomos valiutos: BTC, ETH, DASH


i tinklapi lt mygtukas

Daugiau informacijos

Palyginkite kriptovaliutų pardavėjus ir raskite palankiausią pasiūlymą, pagal jūsų poreikius. Aukščiau pateikiame populiariausias platformas kuriose galima įsigyti įvairiausių kriptovaliutų. Paspaude "daugiau informacijos", būsite perkelti į detalesnį bendrovės aprašymą bei video kaip atlikti pirkimą.

Kriptovaliutos: 10 dažniausiai užduodamų klausimų

Kriptovaliutos yra šiek tiek panašios į Kardashianų šeimą: tikriausiai apie juos esate girdėję, bet tiksliai nežinote, kas jie yra ir nesate susidarę aiškios nuomonės. Nors žiniasklaidoje informacijos apie kriptovaliutas – begalės, tačiau daugelis faktų gaubiami paslapties. Kad padėtume susipažinti su kriptovaliutomis, atsakome į dažniausiai apie jas užduodamus klausimus.

1. Kas yra kriptovaliuta. Kokie skirtingi šių valiutų tipai?

Kriptovaliutos skaitmeniniame pasaulyje kinta naudojant kriptografiją, kuri iš esmės yra slaptųjų pranešimų sistema. Kitaip tariant, kriptovaliutos neturi fizinių atitikmenų – monetų ir popierinių kupiūrų, jos yra virtualios. Tačiau kriptovaliutos pririštos prie JAV dolerio vertės ir jų kursas gali kisti net ir kasdien. Kriptovaliutos glaudžiai siejamos su kriptografija – tai yra piniginių vienetų kūrimas, kai sandoriai yra kontroliuojami ir saugojami, tačiau vyksta viešai. Kriptovaliutų nekontroliuoja jokia konkreti institucija kaip, pavyzdžiui, Federalinis rezervų bankas ar Centrinis bankas. Už virtualiųjų valiutų valdymą neatsako niekas, tačiau tuo pat metu yra atsakingi visi vartotojai.

Bitkoinas buvo pirmoji kriptovaliuta – ji iki šiol geriausiai žinoma ir lengviausiai realizuojama. Tačiau šiuo metu yra per 1000 kitų kriptovaliutų. Kitos plačiai paplitusios kriptovaliutos yra „Ripple“, „Ethereum“, „Bitcoin Cash“, „Cardano“ ir „Litecoin“.

2. Kriptovaliutų kasyba

Kriptovaliutas galima atkasti, tik ne kaip auksą ar deimantus tiesioginiu būdu, bet virtualiai. Norint bandyti iškasti kriptovaliutas, reikia kompiuteryje parinkti tam tikrus nustatymus, turėti reikiamą programinę įrangą ir būti aukšto lygio matematiku.

Skirtingų kriptovaliutų paieškai reikia skirtingų metodikų, kurios laikui bėgant kinta. Pavyzdžiui, bitkoinams išpopuliarėjus ir išaugus jų vertei, kasybai prireikia vis daugiau skaičiavimų ir elektros energijos. Jei anksčiau bitkoinų kasybai ir galėjote naudoti asmeninį kompiuterį, dabar suplanuojamos operacijos, kaip atlikti užduotis, panaudojama speciali įranga ir t. t. Kitos virtualiosios valiutos dar gali būti išgaunamos ir paprastesniais būdais bei mažesniu mastu.

3. Kas yra blokų grandinių (angl. blochchain) sistema?

„Blockchain“ yra nuolat automatiškai atnaujinama visų kriptovaliutų sandorių viešoji sistema. Ji yra decentralizuota, joje saugojamos atliktos transakcijos. „Blockchain“ gali būti bendrinama su bet kuria tinklo dalimi, tačiau negali būti keičiama. Ji gali veikti be „Fed“ tipo centralizuotos sistemos. Beje, bitkoinų šablonas yra viešas ir jį gali pasiekti visi norintieji.

Daugelis žmonių mano, kad „Blockchain“ technologija yra visuotinio pamišimo dėl kriptovaliutų pagrindas ir skatina daugelį pasvarstyti apie galimą investavimą į kriptovaliutas. Garsiosios kompanijos „Microsoft“, IBM, „JPMorgan“ kuria blokų grandines ir integruoja jas į savo verslą.

4. Kaip nustatoma vertė?

Bitkoinų kaina, kaip ir atsargos, yra daugiausia spekuliacinės. Skirtingai nuo aukso, ši valiuta neturi realios vidinės vertės, ir, skirtingai nuo JAV dolerių, jokia vyriausybė bitkoinams nesuteiks teisėtos atsiskaitymo priemonės statuso. Taigi bitkoinų kainodara pagrįsta principu, kad kas nors šių virtualių pinigų norės įsigyti už prašomą kainą tikintis, kad vėliau kažkas norės mokėti dar daugiau. Taip pat daugelio kitų kriptovaliutų kursus iš dalies lemia bitkoino vertė.

5.Kokia investavimo rizika?

Kaip investuodami į pavienius sandorius rizikuojate prarasti savo pinigus, taip ir investavimo į kriptovaliutas atveju neturite jokių garantijų. Jei įsigiję realias apčiuopiamas atsargas, realiai galite įvertinti investicijų grąžos tikimybę, tai su kriptovaliutomis situacija nėra aiški. Vis dar sukaupta mažai duomenų, kad būtų galima analizuoti platesnes tendencijas, todėl sudėtinga nustatyti sąžiningą už kriptovaliutas mokamą kainą bei numatyti laiką, kada laikas valiutą parduoti.

Kadangi kriptovaliutos institucijų yra minimaliai reguliuojamos, drauge nėra apsaugotos ir kriptovaliutų sąskaitos. Taigi nesate apsaugoti ir nuo sukčių, galinčių įdiegti duomenis vagiančią programinę įrangą.

6. Kokias sumas reikėtų investuoti į kriptovaliutas?

Investuoti reikėtų tiek, kiek galite sau leisti prarasti pinigų. Tačiau ir galima nauda iš investicijų į kriptovaliutas yra nepaprastai didelė. Pavyzdžiui, vieno bitkoino vertė per vienerius metus išaugo nuo 800 iki 19000 JAV dolerių, kaip informuoja glaudžiai su kriptovaliutomis susijusi platforma „CoinDesk“.

Tačiau rizika bet kuriuo atveju nemaža. Pavyzdžiui, 2017 m. gruodžio 18 d. bitkoino vertė buvo 19000, o 22 d. jau smuko iki 14000 dolerių. 2018 m. sausio 6 d. bitkoino vertė vėl pakilo iki 17000, o sausio 11 d. smuko iki 13000 dolerių. Toks nepastovumas skatina investuoti tik nedidelę investicinio portfelio dalį.

7. Kaip investuoti į kriptovaliutas?

Skaitmenines valiutas galima įsigyti tiesiogiai mainantis per „Coinmama“ arba „Spectrocoin“ platformas. Taip pat galima bandyti tiesiogiai prisijungti prie individualių kriptovaliutų pardavėjų per LocalBitcoins.com tinklalapį. Į kriptovaliutas galima investuoti ir per biržose parduodamus fondus. Taip pat egzistuoja ir kriptovaliutų aukcionai. Tiesa, rizika šiuo atveju didesnė.

8. Kaip saugoti bitkoinus ar kitas kriptovaliutas?

Virtualių valiutų piniginiai vienetai saugomi skaitmeninėse piniginėse. Daugelis kriptovaliutų keityklų siūlo piniginę, kurią galima susieti su savo įprasta banko sąskaita. Taip pat galite rasti ir kitų programėlių, pavyzdžiui, „Bither“, „Green Address“, „ArcBit“, kuriuos orientuotos į bitkoinų saugojimą. Papildomo saugumo funkcijos leidžia kriptovaliutas apsaugoti nuo žiniatinkliui būdingų pažeidimų.

9. Kur galima išleisti kriptovaliutas?

Nors įmonių, kurios priima mokėjimus kriptovaliutomis, sąrašas ribotas, tačiau jis po truputį didėja. Atsiskaityti kriptovaliuta galima Overstock.com, Bloomberg.com ir kt. Visą sąrašą, kur galima mokėti kriptovaliutomis, rasite čia: 99bitcoins.com.

Taip pat galite būti kūrybingi ir panaudoti kriptovaliutas praktiškai. Pavyzdžiui, pirmasis sandoris panaudojant kriptovaliutas buvo sudarytas 2010 m., kai programuotojas Laszlo Hanyeczas forume paskelbė, kad duos 10000 bitkoinų (dabartinė jų vertė – 100 mln. dolerių) visiems, kurie atveš jam picą. Kažkas priėmė pasiūlymą ir už dvi „Papa John‘s“ picas bei jų pristatymą Hanyeczui sumokėjo 25 dolerius.

10. Ar visa tai realu?

Be abejonės, visa ši informacija apie kriptovaliutas gali pasirodyti panaši į mokslinę fantastiką. Tačiau juk visi mes gyvename ateityje. Prisiminkite, kaip neseniai kai kurie žmonės pradėjo naudotis el. paštu, „prisijaukino“ elektroninę komerciją ir socialines medijas. Tuo pačiu bendrovės, kurios lėtai įsisavino ar apskritai vengė diegti pažangias technologijas, nuėjo į užmarštį.

Reziumuojant, bitkoinas ir visi kiti jo analogai yra sparčiai populiarėjančios investavimo formos ir, tikėtina, kriptovaliutos įsitvirtino ilgam. Ir tai, ar surizikuosite ir įsigysite kriptovaliutų, ar ne, priklauso tik nuo jūsų ir jūsų tolerancijos rizikai.

100 faktų apie kriptovaliutas – I dalis

Kriptovaliuta – tai yra virtuali arba skaitmeninė valiuta, kurios pagalba galima anonimiškai atlikti mokėjimus internetu. Svarbus kriptovaliutos privalumas yra tai, jog mokėjimai (arba piniginės perlaidos) yra atliekamos tiesiogiai tarp vartotojų, apeinant bankus ar kitus finansų rinkos dalyvius. Dėl šios priežasties kriptovaliutos yra vadinamos decentralizuotomis sistemomis, kurių neprižiūri valdžios institucijos, o „išleidžiamo kiekio“ nekontroliuoja centriniai bankai.

žinomiausia kriptovaliuta iki šiol yra „Bitcoin“, tačiau didžiulis kriptovaliutų populiarėjimas, žmonių požiūrio į finansinius mokėjimus pasikeitimas ir siekis turėti didesnį privatumą lėmė, kad iki šiol rinkoje reguliariai atsiranda daugybė naujų kriptovaliutų, todėl dabar kriptovaliutų yra gerokai daugiau nei 2300 ir jų skaičius nuolatos auga.

Todėl, kai kriptovaliutos užima vis svarbesnę vietą šiuolaikinio žmogaus gyvenime, naudinga sužinoti daugiau įdomių faktų apie kriptovaliutas. Sudarėme jums net 100 įdomių ir neabejotinai nemenkos dalies iki šiol jums dar niekuomet negirdėtų faktų apie kriptovaliutas, kuriuos pristatome jums „100 faktų apie kriptovaliutas“ straipsnių cikle.

Taigi, pats metas praplėsti ir pagilinti savo žinias kriptovaliutų srityje, kartu paverčiant save geresniais ir išmintingesniais investuotojais.

1. Apie kriptovaliutas buvo diskutuojama nuo devinto dešimtmečio

Apie kriptovaliutas buvo diskutuojama dar devintajame dešimtmetyje įvairiuose internetiniuose „kiberpankų“ forumuose. Ir nors pati kriptovaliutos koncepcija nebuvo nauja, tuo laikotarpiu nebuvo galimybės sukurti saugią decentralizuoto veikimo technologija paremtą kriptovaliutą dėl neišspręstos problemos, kuri buvo vadinama „double spending problem“. Satoshi Nakamoto – asmuo arba grupė (iki šiol nėra žinoma, kas iš tikrųjų slypi už „Bitcoin“ kriptovaliutos) – sukurdamas „blockchain“ išsprendė šią problemą, nepaisant to, kad iki tol taip pat būta įvairių bandymų tai padaryti. Dauguma žmonių, kurie dirbo bandydami išspręsti minėtą problemą, yra mokslininkai ir tyrėjai, vienaip ar kitaip susiję su „kiberpankų“ bendruomene – žmonių grupe, kurie siekia visiško asmeninių duomenų privatumo. Būtent tai decentralizuotos kriptovaliutos idėją pavertė realybe ir suteikė jai gyvenimą. Satoshi Nakamoto 2008 m. išleido „Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System“, kuriame buvo apibūdinamas jo išradimas.

2. Satoshi iki šiol išlieka anonimu

Iš tiesų iki šiol nėra žinoma, kas yra Satoshi Nakamoto. Tačiau bėgant laikui pasaulyje buvo paskleista neteisinga informacija, kuri sukūrė daug mitų. Amerikoje iš tikrųjų gyvena žmogus vardu Satoshi Nakamoto, tačiau jis teigia niekaip nesusijęs su „Bitcoin“ kriptovaliuta ir apie ją iš pradžių apskritai nieko nežinojęs. Kaip bebūtų, australų žurnalistas galimai sukūrė „įrodymus“ ir „faktus“, kurie teigė, jog būtent jis buvo žmogus, kuris prisidėjo prie „Bitcoin“ sukūrimo. Kai žurnalistai jo apie tai pasiteiravo, jis atsakė: „Aš daugiau su tuo nebesu susijęs ir aš apie tai negaliu kalbėti“. Kiek vėliau jis paaiškino, kad paklaustas tuo metu jis galvojo apie savo darbą kituose projektuose ir jis net nebuvo girdėjęs apie „Bitcoin“.

3. Savo „biografijoje“ Satoshi apibūdino save kaip 37 m. amžiaus japoną

Nors buvo pasirodžiusi Satoshi Nakamoto „biografija“, kurioje yra pateikiama tam tikrų duomenų apie šį „asmenį“, vis dėlto tokios informacijos negalima vertinti kaip teisingos ir neginčytinos, nes apie šį asmenį jokių oficialių ir tokią „biografiją“ atitinkančių duomenų nėra. Tačiau yra tam tikrų įrodymų, kad šis asmuo arba grupė asmenų yra susiję su Jungtine Karalyste – daugiausiai dėl to, kad jo komentaruose buvo naudojama „britiška“ gramatika ir terminologija, o aktyviausiai būdavo komunikuojama Didžiosios Britanijos laiku.

4. Nėra jokių tikrų „piniginių“

Kriptovaliutos niekur nėra „laikomos“. Tai, ką žmonės vadina „piniginėmis“ (angl. „wallets“), yra jų vieši ir privatūs „raktai“ – iš raidžių ir skaičių sudarytos kombinacijos, padedančios užšifruoti ir iššifruoti informaciją, kuri „blockchain“ tinkle galiausiai nulemia piniginę perlaidą. Tačiau įprastai tai yra atliekama naudojant programą, kuri naudoja tokius „raktus“ tam, kad greičiau ir lengviau būtų atliekamas pervedimas.

5. Kriptovaliutos negali būti lyginamos su skaitmenine valiuta

Jūs galite apsilankyti savo el. banko sąskaitoje ir pasitikrinti savo sąskaitos balansą, jūs netgi galite savo atitinkamose paskyrose matyti skaitmeninę valiutą, tokią kaip „skrydžių mylias“ (parodant jums konkrečius skaičius, atsižvelgiant į tai, kiek jūs iš tikrųjų turite pinigų). Tuo tarpu kalbant apie „blockchain“ tinklą – jame egzistuoja tik pervedimo įrašas, kurį analizuojant galima nustatyti, kiek pervedimų iš „piniginės“ buvo atlikta, tačiau informacijos „kiek valiutos turi konkretus asmuo“, tiesiog nėra – ji „blockchain“ tinkle tiesiog neegzistuoja. Būtent tai ir suteikia žmonių norimą privatumą bei saugumą, todėl kriptovaliutos neturėtų būti lyginamos su įprastinėmis skaitmeninėmis valiutomis.

6. Kriptovaliutos, kurios veikia ne „bitcoino“ pagrindu, įprastai vadinamos „altcoinais“

Jei žvelgiant į bendrą kriptovaliutų rinką, „Bitcoin“ užima daugiau nei 60 proc. visos rinkos dalies. Be to, reikia nepamiršti, kad ne kiekviena kriptovaliuta yra paremta „bitcoinu“. Tos valiutos, kurios veikia ne „bitcoino“ kriptovaliutos pagrindu, yra vadinamos „altcoinais“ (angl. „altcoins“).

7. Ripple (XRP) ir Ethereum (ETH) yra labiausiai vertinami „altcoinai“

Ripple (XRP) ir Ethereum (ETH) yra labiausiai vertinami „altcoinai“ užimamos kriptovaliutų rinkos dalies atžvilgiu. Ripple kartą buvo netgi populiaresnė nei Ethereum, tačiau nukrito į trečiąją poziciją ir laikosi joje daugiau nei porą metų.

8. Yra keli protokolai, kurie yra naudojami užtikrinti „blockchain“ saugumą

Bitkoinas yra „proof-of-work“ (POW) tipo kriptovaliuta. Tuo tarpu Ripple naudoja „proof-of-stake“ (POS). Šie protokolai užtikrina, kad kriptovaliuta egzistuotų ir būtų patvirtintas kiekvienas atliekamas pervedimas.

9. Bitkoinas yra POW kriptovaliuta

Ši koncepcija pasauliui buvo pristatyta Cynthia Dwork ir Moni Naor dar 1993 m. Kiekvienas Bitkoino kriptovaliutos blokas yra lyg „puzlė“ arba „galvosūkis“, kurį reikia išspręsti, kad būtų galima pridėti į „blockchain“. Tai yra labai sudėtingi ir kompleksiniai matematiniai sprendimai, kurie gali būti išsprendžiami tik kompiuterinių technologijų, sukurtų būtent šiam tikslui, pagalba.

10. Žmonės, kurie „sprendžia matematinius uždavinius“ tam, kad gautų atlygį, yra vadinami „kasėjais“

POW (angl. „Proof of work“) veikia tokiu principu: jei yra du ar daugiau tarpusavyje besikertančių blokų, besistengiančių būti įtraukti į „blockchain“, tik vienas, kuris turi „daugiausiai galios“ ir greičiausiai išsprendžia uždavinį, yra traktuojamas kaip „patvirtintas“ ir yra pridedamas į grandinę. Tokiu atveju žmonės pasitelkia savo CPU ir elektrą tam, kad gautų „atlygį“ ir išsaugotų „blockchain“ veikimą (taip pat nereikia pamiršti, kad kai kurioms kriptovaliutoms „kasti“ yra naudojamos ir GPU). Kol yra daugiau nei 50% „kasėjų“ galios skiriama blokų patvirtinimui, sistema yra saugi ir veikianti. Todėl praktiškai neįmanoma į populiariausias kriptovaliutas įterpti kenkėjišką bloką.

11. POS yra populiarus protokolas

POS atveju žmogus, norintis gauti bloką, „stato“ tam tikrą savo valiutos dalį. Jei yra „konfliktas“ tarp dviejų ar daugiau blokų, tas, kurio turimos „statomos“ valiutos kiekis yra didžiausias, yra pripažįstamas „patvirtintu“, o jo blokas yra pridedamas į „blockchain“. Tokiu atveju – kuo daugiau kriptovaliutos žmogus turi, tuo lengviau jam yra gauti atlygį, laimint prieš kitus blokus.

12. „Blockchain“ yra „hostinamas“ savo visų mazgų pagalba

Neegzistuoja joks „centrinis serveris“, kuriame būtų „hostinama“ „blockchain“. Pavyzdžiui, bitkoino atveju, kiekvienas, kuris yra savo kompiuteryje ar kitame įrenginyje įsirašęs „Bitcoin core“, tampa vienu iš mazgų (angl. „nodes“). Kai kas nors nori atlikti pervedimą ir į „blockchain“ įtraukti naują bloką, kiekvienas mazgas turi patvirtinti taip vadinamą „hash“ ir „timestamp“, esantį jame. Tik tuomet pervedimas yra įgyvendinamas ir įtraukiamas į „blockchain“. Kadangi yra tūkstančiai aktyvių mazgų ir kiekvienas aktyvus mazgas turi patvirtinti kiekvieną bloką, tai kai kuriuos pervedimus paverčia labai lėtais. Įprastai kiekvienas gali būti kriptovaliutos mazgu, todėl mazgų skaičius nusako, kokios iš tikrųjų vertės (nebūtinai finansine išraiška) ir kokio patikimumo yra pati valiuta.

13. Ripple priimta tik pasirinktus mazgus, todėl yra greita

Priešingai nei Bitkoinas, Ripple turi „unikalų mazgų sąrašą“, kuris yra uždaras mazgų, kurie gali „hostinti“ ir patvirtinti Ripple grandinės blokus, sąrašas. Tai užtikrina, kad pervedimai būtų įgyvendinami bene akimirksniu. Tarp Ripple patvirtintų mazgų yra ir Microsoft bei MIT duomenų centrai.

14. Daugybė „blockchain“ platformų yra vadinamos „kriptovaliutomis“

Kai kurios taip vadinamos kriptovaliutos iš tikrųjų yra platformos arba operacinės sistemos, skirtos įgyvendinti išmaniesiems kontraktams (angl. „smart contracts“). Pati žinomiausia ir populiariausia iš jų yra Ethereum (ETH).

15. Bitcoin komanda yra ištikima Satoshi idealams

Nemaža dalis „blockchainų“ yra reguliariai atnaujinami, tačiau Bitcoin komanda šiuo klausimu yra labai konservatyvi. 2017 m. Bitcoin aktyvavo SegWit. Šis atnaujinimas pagreitino pervedimus. Žinoma, dar yra daugybė darbų, kuriuos galima atlikti, tačiau Bitcoin komanda iki šiol į bet kokius atnaujinimus ir pokyčius žvelgia labai skeptiškai ir atsargiai. Jie teigia esantys ištikimi Satoshi idealams. Be abejo, visa tai lėmė, kad atsirado ir Bitcoin Cash (BCH), kuri labai greitai pateko į visų kriptovaliutų TOP5.

16. Bitcoin vis dar yra pakankamai lėtas

Atsižvelgiant į Bitcoin tinklo užsikrovimą ir pervedimų mokesčius, kai kurie pervedimai gali trukti pakankamai ilgai (lyginant su kitomis kriptovaliutomis). Buvo laikas, kai vidutiniškai vieno pervedimo patvirtinimo laikas buvo net dvi dienos, tačiau vėliau laikas sumažėjo iki 60 min., o po kai kurių atnaujinimų tetrukdavo kelias minutes.

17. Kiekvienam pervedimui yra taikomas mokestis

Kai vykdomas pervedimas, žmogus, kuris siunčia lėšas, turi įtraukti ir mokestį, skirtą „kasėjui“, kuris yra atsakingas už pervedimo patvirtinimą (tačiau jau yra kriptovaliutų, kuriose pervedimai yra nemokami). Tai yra padaroma labai paprastai, savo virtualioje „piniginėje“ nurodant, kiek norima mokėti „kasėjui“. Jei yra nurodomas didesnis mokestis, įprastai pervedimas būna įvykdomas greičiau, kadangi tuomet daugiau „kasėjų“ yra suinteresuoti jo patvirtinimu.

18. Bitcoin vertė 2013 m. padidėjo 5,992%

2017 m., kai Bitcoin populiarumas labai išaugo, jo vertė padidėjo 1840%, pasiekiant 17,900 USD. 2018m. vasario mėn. kaina nukrito iki 6,200 USD. Tačiau 2013 m. jo vertė buvo padidėjusi net 5,992%.

19. Keityklos yra skirtos pirkti ir parduoti kriptovaliutas

Keitykla (angl. „exchange“) yra tinklalapis, kuriame žmonės atlieka kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo sandorius. Kai kuriose keityklose yra priimami Fiat pinigai (pvz., naudojant kreditines korteles).

20. Didžiausia Bitcoin keitykla dėl kibernetinių nusikaltėlių prarado 850,000 BTC

2014 m. didžiausia Bitcoin keitykla pavadinimu „Mt. Gox.“, kuri buvo atsakinga už 70% visų Bitcoin pervedimų, paskelbė, kad apytiksliai 850,000 bitkoinų, kurie priklausė jų klientams ir kompanijai, buvo pavogti kibernetinių nusikaltėlių. Tuo metu tai sudarė 450 mln. USD nuostolių. Iš jų 200,000 iki šiol buvo „surasti“.

Daugiau įdomių ir neįtikėtinų faktų apie kriptovaliutas skaitykite antrojoje šių straipsnių ciklo dalyje - „100 faktų apie kriptovaliutas – II dalis“.