Pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje „100 faktų apie kriptovaliutas“ straipsnių ciklo dalyse pateikėme jums net 70 įdomių faktų apie kreiptovaliutas ir visą šiuolaikinę kriptovaliutų rinką. Ir nors tiek daug naudingos informacijos neabejotinai padėjo jums susidaryti aiškesnį vaizdą apie tai, kas yra kriptovaliutos ir kaip jos veikia, atėjo metas paskutinei šio straipsnių ciklo daliai, kurioje jums pristatome paskutinius 30 įdomių faktų, kurie galiausiai jums padės suprasti, kaip veikia kriptovaliutos, kokios tendencijos vyrauja šiuolaikinėje kriptovaliutų rinkoje ir į ką turėtumėte atsižvelgti, jei planuojate išbandyti investavimą į kriptovaliutas.

Pirmosios ir antrosios „100 faktų apie kriptovaliutas“ straipsnių ciklo dalyse sužinojote net 45 įdomius faktus apie kriptovaliutas, kurios šiuolaikiniame pasaulyje užima vis svarbesnę vietą. Todėl atėjo metas trečiajai straipsnių ciklo daliai, kuri jūsų akiratį praplės dar 25 faktais, kurių tikėtina, kad iki šiol dar nežinojote.

Pirmojoje „100 faktų apie kriptovaliutas“ dalyje pateikėme jums 20 įdomybių apie kriptovaliutas, tačiau to tikrai negana norint geriau įsigilinti į šiuolaikinę kriptovaliutų sritį ir apie moderniausias kriptovaliutas sužinoti pakankamai naudingos informacijos. Todėl pristatome jums antrąją straipsnių ciklo dalį, kurioje rasite dar 25 naudingus faktus apie kreiptivaliutų pasaulį.

Populiarėjant kriptovaliutoms ir su jomis susijusiais projektai (įvairiais ICO), Lietuvos banko valdybos pirmininkas pranešė apie planus jau artimiausiu metu paruošti teisės aktus, kuriais būtų reglamentuojamos kriptovaliutos.

Kriptovaliutos yra sąlyginai naujas, bet išties revoliucinis produktas. Lietuviai yra viena iš imliausių IT technologijoms šalių, tai atspindi ir itin aktyvus domėjimasis kriptovaliutomos, bei startuolių pritrauktos investicijos pasinaudojus ICO platinimo metodu. Maža to, lietuviai žino ne tik Bitcoin kriptovaliutą, bet ir Ethereum, bei kitas, mažiau populiarias virtualias valiutas.

Atsiradus galimybei pritraukti investicines lėšas ICO pagalba, ja suskubo pasinaudoti lietuvių kuriami startuoliai. Pagal surinktų lėšų dydi Lietuva yra viena iš Lyderių pasaulyje, pritraukusi jau daugiau kaip pusę milijardo eurų investicijų.

Tai, kad kriptovaliutos ir su jomis susijusios paslaugos populiarėja ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje atspindi ir naujai registruojami internetiniai adresai (domenai). Vien tik su lietuviška galūne (.lt), per pirmuosius 2018 metų mėnesius buvo užregistruota daugiau kaip šimtas. Tačiau tai tik iš dalies atspindi tikrąją situacija, nes nemažai Lietuvos rinkai skirtų projektų naudoja tarptautinius domenus (.com, .net, .io ar kitus) - tarp tokių projektų galima priskirti ir bitcoinbaltic.com.

Kriptovaliuta – tai skaitmeninė valiuta, sukurta ir tvarkoma naudojant pažangias šifravimo technologijas, dar vadinamas kriptografija. Kriptovaliutos iš teorinės koncepcijos virto virtualiąja realybe, kai 2009 m. buvo sukurta pirmoji virtualioji valiuta – bitkoinas. Nors metams bėgant bitkoinai sulaukė vis daugiau susidomėjimo, visgi labiausiai ši kriptovalita sužibėjo 2013 m. balandį, kai bitkoino vertė pakilo iki 266 JAV dolerių. Vos per 2 mėnesius jo kaina šoktelėjo net 10 kartų. Bitkoinų vertė rinkoje tuo metu viršijo 2 milijardus dolerių, tačiau net 50% smukusi bitkoinų vertė sukėlė nemažai diskusijų ir apie šios, ir apskritai visų kriptovaliutų ateitį. Taigi ar alternatyvios kriptovaliutos galiausiai pakeis tradicines valiutas ir taps lygiavertės doleriams ar eurams, ar bent jau taps joms rimtos konkurentės?