Kriptovaliuta – tai skaitmeninė valiuta, sukurta ir tvarkoma naudojant pažangias šifravimo technologijas, dar vadinamas kriptografija. Kriptovaliutos iš teorinės koncepcijos virto virtualiąja realybe, kai 2009 m. buvo sukurta pirmoji virtualioji valiuta – bitkoinas. Nors metams bėgant bitkoinai sulaukė vis daugiau susidomėjimo, visgi labiausiai ši kriptovalita sužibėjo 2013 m. balandį, kai bitkoino vertė pakilo iki 266 JAV dolerių. Vos per 2 mėnesius jo kaina šoktelėjo net 10 kartų. Bitkoinų vertė rinkoje tuo metu viršijo 2 milijardus dolerių, tačiau net 50% smukusi bitkoinų vertė sukėlė nemažai diskusijų ir apie šios, ir apskritai visų kriptovaliutų ateitį. Taigi ar alternatyvios kriptovaliutos galiausiai pakeis tradicines valiutas ir taps lygiavertės doleriams ar eurams, ar bent jau taps joms rimtos konkurentės?

Bitkoinas – dabarties standartas

Bitkoinas yra decentralizuota valiuta, naudojanti tarpusavio ryšių technologiją, leidžiančią visas operacijas, pavyzdžiui, valiutos išdavimą, sandorius ir patikrinimus bendrai atlikti tinkle. Nors ši decentralizacija apsaugo bitkoiną nuo valdžios manipuliacijų ir kišimosi, yra ir kita medalio pusė: kartu neužtikrinama, kad visos operacijos vyktų sklandžiai, negrąžinama bitkoinų ankstesnė vertė.

Bitkoinai sukurti pasitelkus „kasybos“ procesą, kurio metu reikalingi ypač galingi kompiuteriai, sprendžiantys sudėtingus algoritmus. Manoma, kad 2040 metais bitkoinų kiekis rinkoje sieks 21 mln. Bitkoino vertė neturi tokių palaikymo mechanizmų, kokius turi įprastos valiutos. Šios kriptovaliutos vertė visiškai priklauso nuo to, kiek investuotojai tam tikru laiku už juos pasirengę mokėti.

Didėjantys patikrinimai

Bitkoinų  decentralizavimas ir anoniminiai sandoriai tapo palankūs daugeliui neteisėtų veiksmų, įskaitant pinigų plovimą, narkotikų platinimą, kontrabandą bei ginklų pirkimą. Visa tai patraukė galingų valdžios institucijų dėmesį. Kriptovaliutomis JAV intensyviai domisi Finansinių nusikaltimų valdymo tinklas (FinCEN), SEC ir netgi FTB su Vietinio saugumo departamentu (DHS). 2013 m. kovo mėn. FinCEN patvirtino taisykles, kuriose apibrėžti virtualiųjų valiutų keitimo sandoriai ir administratoriai kaip aptarnavimo paslaugas teikiantys vienetai, todėl kriptovaliutos bent iš dalies buvo įtrauktos į valstybės reguliuojamas sritis. Tų pačių metų gegužę DHS įšaldė Mt. Gox – didžiausios kriptovaliutų keityklos – sąskaitą. Priežastis – tvirtinama, kad pažeisti kovos su pinigų plovimu įstatymai. Rugpjūtį Niujorko finansų tarybos departamentas 22 mokėjimo bendrovėms, susijusioms su bitkoinais, išsiuntė pranešimus, kuriuose buvo klausiama apie priemones, skirtas užkirsti kelią pinigų plovimui ir užtikrinti vartotojų apsaugą.
Bitkoinų alternatyvos

Nepaisant visų problemų, bitkoinų sėkmė ir matomumas rinkoje paskatino įsikurti ir keletą kitų bendrovių, kurios pradėjo naudoti alternatyvias kriptovaliutas. Po bitkoinų atsirado ir šios virtualiosios valiutos:

Litekoinai („Litecoin“). Litekoinas laikomas vienu iš pagrindinių bitkoino konkurentų ir yra sukurtas siekiantiems greičiau atlikti mažesnius sandorius. Ši kriptovaliuta atsirado 2011 m. spalį, idėjos autoriumi laikomas Charlesas Lee. Skirtingai nei bitkoinų atveju (kai norint „iškasti“ bitkoinus reikia labai galingų kompiuterių), litekoinai gali būti atkasami įprastu kompiuteriu. Litekoinų maksimali riba yra 84 milijonai – tai 4 kartus daugiau nei bitkoinų 21 milijono riba. Litekoinų sandorio apdorojimo laikas – maždaug 2,5 min., irgi maždaug ketvirtis laiko, lyginant su bitkoino operacijų trukme.

„Ripple“. „Ripple“ virtualiajai valiutai pradžią davė kompanija „OpenCoin“, įkurta technologijų verslininko Chriso Larseno 2012 metais. Kaip ir bitkoinas, „Ripple“ yra ir valiuta, ir mokėjimo sistema. Esminis valiutos komponentas yra XRP, turintis matematinį pagrindą, kaip ir bitkoinas. Mokėjimų mechanizmas leidžia perduoti lėšas bet kuria valiuta kitam vartotojui „Ripple“ tinkle vos per kelias sekundes, kitaip nei bitkoinų atveju.

„MintChip“. Skirtingai nuo daugelio kitų kriptovaliutų, „MintChip“ yra vyriausybės institucijų, konkrečiai Karališkosios Kanados monetų kalyklos kūrinys. „MintChip“ – tai elektroninė kortelė, kuri palaiko elektroninę vertę ir gali saugiai ją perkelti iš vieno lusto į kitą. Kaip ir bitkoinų atveju, „MintChip“ nebūtina asmeninė identifikacija; kitaip nei bitkoinai, „MintChip“ surišta su fizine valiuta – Kanados doleriu.

Kriptovaliutų ateitis

Kai kurie ribojimai, pavyzdžiui, kai sugedus kompiuteriui gali išsitrinti visas skaitmeninis turtas ar virtualiąją saugyklą gali atakuoti įsilaužėliai, su kuriais šiuo metu susiduria kriptovaliutų valdytojai, gali būti įveikti laiku, pasitelkus technologijų pažangą. Nors skamba paradoksaliai, tačiau ateityje kriptovaliutoms gali būti vis sunkiau įveikti valstybinį reguliavimą ir įvairius tikrinimus. O būtent mažiau apribota rinka ir anonimiškumas yra pagrindinės kriptovaliutų egzistavimo prielaidos.

Nors prekybininkų, leidžiančių atsiskaityti kriptovaliutomis, nuolat didėja, tačiau jų vis tiek dar labai mažai. Norint, kad kriptovaliutos taptų plačiau naudojamos, pirmiausia reikia sulaukti palankesnės plačiosios visuomenės nuomonės. Tačiau kriptovaliutų santykinis sudėtingumas greičiausiai atgrasys daugelį žmonių, žinoma, išskyrus technologijų ekspertus.
Kriptovaliutos, siekiančios įsilieti į bendrą finansų sistemą, turi atitikti labai skirtingus kriterijus, patekinti skirtingus poreikius. Tai turėtų būti matematiškai sudėtinga (siekiant išvengti sukčiavimo ir programišių atakų), tačiau vartotojams suprantama sistema. Kiekviena kriptovaliuta tarsi turėtų būti decentralizuota, tačiau tuo pačiu užtikrinanti tinkamas vartotojų apsaugos priemones bei išsaugoti naudotojo anonimiškumą, neapsiribojant mokesčių vengimu, pinigų plovimu ir kitomis piktavališkomis veiklomis.

Ar verta investuoti į kriptovaliutas?

Jei planuojate investuoti į kriptovaliutas, geriausia, jei šias investicijas traktuosite taip pat, kaip ir bet kurią kitą spekuliacinę veiklą. Kitaip tariant, pripažinkite, kad rizikuojate prarasti daugumą savo investicijų ar net ir jas visas. Kaip minėjome anksčiau, kriptovaliutos neturi jokios esminės vertės. Kriptovaliuta verta tiek, kiek pirkėjas konkrečiu metu yra pasirengęs už ją mokėti. Tai daro ją jautrią kainų svyravimams, o tai savo ruožtu didina investuotojo nuostolių riziką. Pavyzdžiui, bitkoino istorijoje buvo ir tokių atvejų, kai vos per 6 val. kriptovaliutos vertė smuko perpus: nuo 260 iki 130 dolerių 2013-aisiais. Jei negalėsite susitaikyti su tokiu nepastovumu, ieškokite kitokių jums tinkamesnių investavimo būdų. Patariantys, investuoti ar ne į virtualiąsias valiutas, susiskaldę į dvi stovyklas, ir abi pusės turi savų argumentų. Pasisakantieji „už“ teigia, kad kriptovaliutų tiekimas yra ribotas ir jų vertė akcijų biržose nuolat auga. Skeptikai teigia, kad tai dar vienas spekuliacinis burbulas, galintis bet kada sprogti. Trumpiau tariant, konservatyviems investuotojams tokio tipo investicijų reikėtų vengti.

Išvados

Bitkoinų atsiradimas pakurstė diskusijas tiek apie šios, tiek ir apie kitų kriptovaliutų ateitį. Nepaisant su bitkoinais susijusių problemų, jo sėkmė nuo pat 2009-ųjų paskatino alternatyvių valiutų – litekoinų, „Ripple“, „MintChip“ ir kt. – sukūrimą. Kriptovaliuta, siekianti tapti pagrindinės finansų sistemos dalimi, turėtų atitikti labai skirtingus kriterijus. Kol šios galimybės atrodo gerokai miglotos, beveik nėra abejonių, kad su bitkoinais susijusi sėkmė ir nesėkmės gali lemti ir kitų kriptovaliutų ateities perspektyvas. Aišku viena – kriptovaliutos į rinką šaknis įleidusios gana giliai ir užleisti pozicijų neketina.